Suma no tranga mus koni

Todo

Soleki fa un sabi, Todo nanga Sneki no e koti. Den na feyanti fu densrefi. Wan dei Todo ben koiri ini busi. Todo ben go na onti. A ben go suku sani fu nyan. Ma Todo na wan meti di no man nanga faya son. Dat'ede di a son kon faya, a go kibri ini wan olo. Todo go ini a olo fu go rostu, fu go baka na onti te a son ben sa saka.
Sneki owktu ben go na onti fu go suku wan sani fu nyan. Sneki ben lostu todometi. Sneki ben e kroipi fu en ini a busi. Ma noiti Sneki feni wan papitodo srefi. A so Sneki ben e kroipi go baka na en olo. A olo pe Todo ben go ben de a olo fu Sneki. Sneki ben firi sari, bika na omeni dei kba di a no feni wan todo fu nyan. Dan di Sneki go ini en olo, a si wan todo ini en olo. No wan sma ben sa breiti moro Sneki. A taki: "Ai, yu kan si dati Gado yere mi begi. Todo, san mi e suku omeni dei langa, tide Gado seni wan langa langa kon ini mi olo."
Ma Todo bruya. A prakseri taki: "Now mi dede. San mi kon suku ini Sneki en olo?"
Sneki luku Todo, a taki: "Todo, mi e go nyan yu. Mi e gi yu wan minuut fu yu begi wan laste begi."
Todo bigin beifi. A prakseri: "Ai, mi Gado. Fa mi o bigin? Mi mus suku wan fasi fu lowe. Mi no abi langa fu libi moro." Todo e broko en ede fu suku wan fasi fu lowe.
Dan Todo taigi Sneki taki: "Sneki, arki. Yu sabi taki wan sma san o dede kan du wan kriboi winsi. En no wan sma mus tapu a sma fu du, noso kisi san a winsi."
Sneki taki: "Iya, na so a de. San na yu winsi?"
Todo prakseri taki: "Now mi kisi en." A taki: "Mi winsi de fu go taki mi frow nanga pikin odi."
Sneki taki: "Ai. Yu kan go taki yu frow nanga pikin odi. Ma yu no mus tan langa."
Todo taki: "No. Mi no o tan langa."
Todo breiti, a lafu. Noiti moro Todo go fu Sneki nyan en. Dat'ede te Sneki si wan todo, ai nyan en wantron.

Konikoni

Konikoni na wan fu den pikin meti fu a busi. A no de wan tranga meti, ma a koni. Konikoni taki: "Suma no tranga mus koni." A de so dati Tigri na kownu fu den meti fu a busi. Tigri na wan tranga meti. Tigri ben nyan den meti fu a busi leki waran boru. Ala dei baka Tigri e nyan wan tra meti. Den meti luku a sani go den luku a sani kon. Den taki: "A sani disi no kan go so doro. Un mus du wan sani."
A tamara fu en Dia ben mus go meki kownu nyan en. Un sabi taki Dia na wan meti san e lon grontapu. Ma Dia e frede fu dede. Dat'ede a taki dat a no o go meki kownu nyan en. Konikoni taki: "Yu no abi fu frede. Mi sa go a tapu yu presi."
Den tra meti luku Konikoni, den taki: "Boi Konikoni, yu law na yu ede? Yu no abi no wan krakti. Libi fu dati, na tra mun fosi yu mus go."
Konikoni luku den trawan, a seki en ede. A taki: "Leki fa un taki, mi no abi no wan krakti. Ma mi koni. A no fu soso mi nen `Konikoni'. Un teki un ai luku san mi o du."
Dan a taki go moro fara: "Ba Dia, na yu yuru kisi. So yu mus yepi mi. Tigri no sa nyan unu noiti moro." Dan a ferteri den trawan san a ben poti na en ede fu du.
A bigi dei doro. Konikoni go na Ba Tigri. Tigri luku Konikoni, a taki: "Pe Dia de? A no yu mus kon tide!"
Konikoni piki taki: "Mi sabi, mi kownu. Ma Dia no wani kon. So a seni mi fu mi kon taigi kownu dat efu kownu wani nyan diameti, dan kownu mus suku diameti."
A pisten di Tigri yere san Konikoni taki en ati bron. A taki nanga krasi sten taki: "Pe Dia de?"
Konikoni piki taki: "Ai sidon ondro a kankantri bon, a wan di de na a busipasi."
Tigri piki taki: "Mi sa go nyan en te drape!"
Tigri teki pasi go na a busipasi. Ma a pisten dati, den trawan seti wan val gi Tigri. Te Dia si Tigri e kon a mu lon. Dan Tigri o lon na en baka. Te Dia doro a val, a mu dyompo abra en. Dan so Tigri futu o psa go ini a val.
Soleki fa den meti ben meki mofo na so a psa tu. Di den kisi Tigri, den meki spotu nanga en. Den libi en drape te a dede.

Anansi nanga Tigri

Anansi nanga Tigri ben de bun mati. Ala sani den tu disi ben du makandra. Den ben go makandra na friyari-oso te wan fu den ben kisi wan kari. Wan dei Anansi prakseri: "Sortu wan fu unu moro tranga noso koni?" Dan Anansi taki nanga ensrefi taki: "Mi o hori wan strei nanga Tigri."
So wan dei Anansi hori wan strei nanga Tigri. Den bo luku sortu wan fu den moro tranga noso koni. Den meki mofo fu a dei san den bo hori a strei. Anansi taigi Tigri taki: "Tigri, yu fosi musu naki."
Tigri taki: "Anansi, yu fosi kan naki." Den taki go den taki kon. Tigri taki: "A bun, Anansi. Mi fosi sa naki."
A presi pe den bo hori a strei na wan pikin kamra. Te yu go ini a kamra dati, dan yu mus sutu yu ede kon na doro. Sofasi a trawan kan naki yu na yu ede.
Di Tigri bo naki Anansi, dan Anansi weri wan isri patu na en ede, sodati te Tigri o naki, a o kisi mankeri. Tigri drai en kofu. A naki Anansi so bam! Tigri dyompo go na loktu. A bari. A pisten di a luku en anu, en heri anu e brudu. Tigri aksi Anansi: "Na yu ede nomo tranga so? Ma no span. Mi o kisi yu baka."
A anu fu Tigri kisi so wan bigi mankeri dati a ben abi fu go didon na ati-oso. Ini ati-oso den ben gi en papa fu dringi, fu kisi krakti baka. Tigri didon ini ati-oso, ma a ben kuku fu atibron. Bika a sani di Anansi du nanga en hati en. A ben wani kiri Anansi nomonomo. En frow go luku en na ati-oso. En a frow warskow en fu no feti moro nanga Anansi. Ma Tigri nanga en atibron no e yesi a sani san a frow ben e taki srefisrefi. A taki: "Mi o kiri Anansi nomo."
Ma Anansi ben sabi taki efu a naki Tigri, a o de soleki wan freifrei sidon na tapu en ede. So Anansi dringi dresi wakti siki. Anansi meki wan bun bigi mokro. A mokro ben hebi, sodati en wawan no ben man opo en. A kari en frow nanga en pikin fu kon yepi en opo a mokro.
Di Tigri kmopo na ati-oso kon, a taigi Anansi taki a feti e go doro. Tigri psa go ini a kamra. A sutu en ede kon a doro. Dan Anansi, en frow, nanga en pikin opo a mokro. Den naki Tigri so baam!! Tigri bari: "Aaauw!! Mi mama. A kiri mi!"
Tigri fadon nanga baka. A skopu nanga en futu. Tigri dede. Tigri nanga ala en tranga dede.

Lodi nanga Tigri

Wan dei wan ontiman di den ben kari Lodi, ben teki en gon fu go ini busi go sutu meti. Lodi ben de wan bun ontiman, di ben sutu grontapu. Te Lodi sutu a no abi misi. Lodi ben libi ini a pranasi Sabaku ini Para. Fruku mamanten Lodi lai en boto fu go na ontibusi. Lodi frow nanga pikin bigin fu poti watra na faya fu krin meti. Ala sma ini a pranasi e taki fu a fasi fa Lodi e sutu gon. No wan man ben de ini a pranasi di ben kan tnapu na sei Lodi.
Di Lodi doro ini a busi, a fosi meti di a sutu na Konkoni. Heri dei Lodi sutu meti. A sutu srefisrefi. Ete wan pikinso dan yu kan taki dat a sutu ala den meti fu a busi kiri.
Ma now Tigri di ben de kownu fu den meti, luku a sani go a luku a sani kon. A taki: "Mi na kownu fu a busi nanga den meti. Stimofo san mi no e feni, na dati Lodi e feni. Mi sabi san mi o du nanga en. A no sa onti noiti moro ini mi busi." A pisten san Tigri e broko en ede nanga Lodi, a sutu psa tinafeifi meti kba.
Di Lodi sutu den meti, a tyari den go na fesisei fu a busi pasi. Tigri kisi boskopu fu mati Powisi taki Lodi de baka ini a busi. Wantewante Tigri teki pasi fu go suku Lodi. Di Lodi ben wani go kari wantu man fu kon yepi en nanga den meti, a miti nanga Tigri. Tigri taki: "Lodi, yu e sutu ala den meti ini mi busi. San na den meti di yu kiri tide? Yu mu kari den na nen gi mi!" Lodi tnapu nanga bigi ai. Ai beifi leki wan blad.
Tigri singi wan singi gi Lodi. A singi: "Serenamu namu namu, serenamu namu namu. Yu mu kari den buba nem nem nem."
Lodi e beifi. A bigin taki: "Disi na Konikoni; disi na..." A kari ala den meti nen te leki a doro na tigrimeti srefi. Ma now Lodi sabi dati efu a kari tigrimeti, ai go dede. Dat'ede a kibri a tigri buba. Ma poti fu Lodi, Tigri si en. Tigri singi ete wan leisi. Lodi taki: "Mi kba fu kari den buba nen."
Dan Tigri taki: "We, efu yu kba fu kari den buba nen, mi sa kari yu buba nen." Tigri kiri Lodi, a nyan en. Noiti moro wan sma yere noso si wan sani fu Lodi, a bigi ontiman fu Sabaku.

Sekrepatu

Dia taki: "No wan meti e lon moro mi." Sekrepatu taki: "No wan meti no koni moro mi." A tori disi na wan tori di o leri unu taki: "Suma no tranga mus koni."
Wan dei Sekrepatu go na Dia. A taki: "Mati Dia, kon meki un strei lon." Ma un sabi taki Sekrepatu no man lon so bun. Ma tog Sekrepatu taigi Dia taki meki den strei lon.
Dia luku Sekrepatu, a lafu. Dia prakseri taki na fu soso ai go lasi en ten. Ma Sekrepatu taki: "Dia, na fu di yu e frede yu e taki dat yu o lasi yu ten fu soso? Kon meki un strei lon, man."
Dia denki a tori, a taki: "A bun. Tamara un o strei lon." Den taki dati den o lon wan pasi fu tin kilometer. Ala den tra meti o go luku a lon disi. Den o tnapu na pe a kba pisi fu a lon de, fu si suma fosi o doro. Tamara tin yuru den o strei lon. Tigri na a man di o gi den a marki fu bigin. A lon bo go so: Ala tu kilometer den bo stop fu dringi pikin watra.
Sekrepatu dyuku en pata, Dia dyuku en pata. Sekrepatu klari, Dia klari. A yuruten Tigri knoru den bigin lon. Dia teki wan vaart. A pisten di Dia doro na a fosi presi pe den o stop, suma a si drape? Sekrepatu. Dia aksi Sekrepatu taki: "Fa a kan taki yu doro so esi?"
Sekrepatu piki taki: "Mati, kon meki un strei lon."
Na so ala leisi te den mus stop, Sekrepatu e doro fosi Dia. A pisten di Dia doro na a kba fu a strei, a si Sekrepatu sidon e wakti en. Dia no ben man grabu a sani disi. A ben dangra fu a ferstan.
Ma un sabi fa Sekrepatu du doro fosi Dia, nanga ala di Sekrepatu no e lon moro Dia? We, Sekrepatu wini a strei so. Na ala den presi pe den musu stop, Sekrepatu poti wan tra sekrepatu. Na so ala leisi Dia e si a sekrepatu. Ma Sekrepatu no lon tin meter srefi. So, suma no tranga mus koni.



© Copyright 2002 SIL. All rights reserved worldwide.